Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 189 625 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 189 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Tytuvėnų Kristaus laiptų (Šventųjų laiptų) koplyčia

Tytuvėnų Kristaus laiptų (Šventųjų laiptų) koplyčia (pilnas pavadinimas: Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio Kančios laiptų, Kristaus laiptų, Šventųjų laiptų koplyčia) stovi Kelmės rajone, Tytuvėnų miestelyje, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio teritorijoje. Viena iš Tytuvėnų regioninio parko lankytinų vietų. Koplyčia nuo 1996 m. įtraukta į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 21849). Garsėja laiptais, skirtais maldininkams pakilti į koplyčią keliais. Koplyčia Tytuvėnuose įrengta pagal Romos „Sancta Sanctorum“ (Šventųjų laiptų) koplyčios prie Laterano Šv. Jono bazilikos pavyzdį.

1775 m. Tytuvėnuose, pačiame šventoriaus centre, pradėta statyti Šventųjų laiptų, arba Kristaus laiptų, koplyčia. Pastatyti iš akmens, atgabento iš Švedijos, Šventieji laiptai pirmąkart maldingai apeiti 1778 m. gegužės 28 d. per Viešpaties Dangun Žengimo šventę. 17711780 m. erdviame uždaro plano kieme su arkadinėmis galerijomis aplink koplyčią įrengtas 39 stočių Kryžiaus kelias, kuris pagal stočių skaičių – didžiausias žinomas Kryžiaus kelias Lietuvoje. Stotys nepakitusios išliko iki mūsų dienų. Kad gautų atlaidus, maldininkai turėdavo Šventaisiais laiptais lipti keliais, kalbėdami atitinkamas maldas. Tytuvėnuose visuotiniai atlaidai būdavo suteikiami Šventuosius laiptus apėjus Viešpaties Dangun Žengimo, Šv. Jono Krikštytojo, Trijų Karalių šventės dieną ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo oktavą. Sovietmečiu buvusio vienuolyno patalpose buvo įsikūrusios įvairios įstaigos: žemės ūkio technikumas, mokyklos internatas. 19611973 m. remontuojant Tytuvėnų ansamblį, buvo restauruoti ir Kristaus laiptų koplyčios fasadai.

Tytuvėnų koplyčioje yra akmeniniai užlipimo ir mediniai nulipimo laiptai. Akmeninės pakopos su relikvijoriais. Kiekviename laiptelyje po stikliniu gaubteliu įmontuotos relikvijos – iš Palestinos parvežta šventa žemė. Viena laiptų eilė skirta maldininkams užlipti keliais, kita – nusileisti. Lipant Šventaisiais laiptais, ant kiekvieno laiptelio atsiklaupus būtina sukalbėti maldas „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui“. Šis priesakas įrašytas virš įėjimo durų pakabintoje lentoje „Šventųjų laiptų apvaikščiojimo būdas“. Užlipę Šventaisiais laiptais, maldininkai atsiduria nedidelėje viršutinėje koplyčioje su altoriumi.

Tytuvėnų koplyčios pirmavaizdžiu buvusi „Sancta Sanctorum“ koplyčia Romoje atspindi po XVI a. vykusio Tridento susirinkimo Europos kalvarijose ėmusią plisti Šventųjų laiptų apėjimo praktiką. „Sancta Sanctorum“ turi 28 marmurines pakopas, padengtas medžiu, su įtaisytais stikliukais, pro kuriuos matyti dėmės – sakoma, kad tai Kristaus kraujo lašai, nulašėję jam lipant laiptais. Daugybė piligrimų kopia šiais laiptais, visuomet – keliais, kontempliuodami Kristaus Kančią.

Daugiau…


Naujienos


rugsėjo 26 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Jūra, Karklė.JPG
Baltijos jūra rugsėjo vakarą ties Karkle
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Pirkia, past. XIX a. II-oje pusėje, Utenos raj.

Pirkiarytų aukštaičių ir dzūkų gyvenamasis namas, pagrindinis sodybos trobesys, rąstų sienomis, dvišlaičiu stogu (seniau stogas buvo keturšlaitis) su gonkelėmis prie pagrindinio įėjimo. Sudaro tokios pagrindinės patalpos: priemenė, pirkia, virtuvė, pirkaitė ir seklyčia (kamara). Dzūkų pirkių stogas – su čiukuru).

Pirkios patalpa – svarbiausia gyvenamojo namo dalis. Joje gaminamas valgis, valgoma, atliekami įvairūs namų ūkio darbai. Pirkioje ir miegama. Asla dažniausiai plūkta moliu. Pirkoje būna keturi – penki langai. Vienas svarbiausių pirkios įrengimų yra krosnis, skirta valgiui virti, duonai kepti, taip pat ir kambariui apšildyti. Šeimyninėje pirkioje prie durų būdavo krosnis, šviesiausiame kampe – stalas ir 2 ilgi suolai, kai kada audimo staklės, priešingame – lova.

Iš pradžių pirkios būdavo statomos dūminės, 2 dalių (šeimyninė pirkia ir priemenė), bet nuo XIX a. vid. įsigalėjo stačiakampio plano, 3–6 patalpų dvigalės pirkios, kurių vidus 2 skersinėmis sienomis padalytas į 3 dalis: šeimyninę pirkią, priemenę su kamara ir seklyčią. Didelių ūkių pirkios kryžminio plano – prie šono buvo pristatoma ūkinė šildoma pirkaitė daržovėms laikyti.

Aukštaičių pirkių statyboje aiškiai pabrėžiama simetrija. Langai pirkios fasaduose išdėstyti simetriškai. Pirkių svarbiausio fasado centrą ir pagrindinį įėjimą pabrėžia prieangiai. Langų rėmų, priekalčių ir langinių puošybiniai motyvai, jų spalvos daro pastatą raiškesnį. Aukštaitiškose pirkiose stogų plokštumos nėra dominuojančios. Jos paprastai užima pusę pastato aukščio. Pirkių išorės kompozicija lengvesnė (už trobą) savo proporcijomis, sienų plokštumos atviresnės ir labiau dominuojančios. Aukštaitiškame gyvenamajame name bei klėtyje gausiau dekoratyvinių elementų.

Stogo lentų skydai puošiami langeliais, vėtrungėmis, lėkiais. Sienas puošia langų antlangės ir palangės (būdinga plokščiojo kiaurapjūvio ornamentai), langinės, tapytos augaliniais raštais arba dažytos 2 spalvomis. XX a. pradžioje prie pirkių pagrindinių fasadų pradėta statyti puošnius įstiklintus prieangius (gonkeles); pirkios tradiciniai bruožai pradėjo nykti.

Šios savaitės iniciatyva yra liaudies architektūra.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga